Kūrybiškumas technologijų pamokose

Sigita Maknienė, Grigiškių „Šviesos“ vidurinės mokyklos technologijų mokytoja apie kūrybingumą mokykloje

„Kol vaikai maži, jie turi daug idėjų, tačiau nežino, kaip jas įgyvendinti. Tuo tarpu suaugę turi galimybių idėjas įgyvendinti, tačiau neturi idėjų.“

Manau, kad dauguma technologijų mokytojų pripažįsta, kad yra kūrybiški, bet savo kūrybiškumą retai kada naudoja pedagoginėje veikloje. Galbūt dėl to, kad neturi pakankamai informacijos ir gebėjimų “pritaikyti“ kūrybiškumą ugdymo veikloje ar drąsiai inicijuoti kūrybinę veiklą. Be to dar ir šiandien nemažai technologijų mokytojų abejoja ar verta keisti įprastą darbo stilių, nes kūrybiška veikla reikalauja daug papildomų pastangų ir atima nemažai laiko. Na ir svarbiausia turbūt yra tai, kad dauguma technologijų mokytojų kūrybiškumą sieja su galutiniu kūrybos rezultatu ar pagamintu produktu, o ne su pačiu kūrybišku procesu.

Technologinis ugdymas - yra labai savitas visame pagrindinio ugdymo kontekste. Technologinio ugdymo objektų pagrindinėje mokykloje yra net 5 (mityba, tekstilė, konstrukcinės medžiagos, elektronika ir gaminių dizainas) ir labai platūs. Todėl pats technologijų dalykas turi labai didelius integracinius ryšius su kitais mokomaisiais dalykais. Ir dėl šių “plačių ryšių”, manau, technologijos projekte turėtų užimti ne paskutinę vietą. O mokant technologijų, galimi įvairūs kūrybiškumą skatinantys veiksniai ir tai iš tiesų yra nesudėtinga “padaryti”, nes informacijos yra išties daug ir įvairios, tik reikia ją atsirinkti. Bet visgi norisi sukurti kažką naujo ir savito...ir tam reikia nemažai pastangų.

Kaip kitus mokytojus įtraukti dalyvauti šiame projekte? Kol kas to recepto dar nežinau. Bet manau, kad du dalykai yra labai svarbūs – tai pačių projekto iniciatorių užsidegimas, tikėjimas tuo ką daro, to kūrybiško “užkrato” sėjimas aplink save ir labai patraukli projekto idėja (ar pati metodinė priemonė), kuri turėtų būti visiškai netradicinė ir originali.

Apie kuriamą metodinę priemonę. Kažkodėl pirma į galvą šovusi mintis buvo tokia - tai turėtų būti toks kūrybinių “daiktų” paketas (lagaminas), kuriame būtų numatytas visų mokomųjų dalykų kūrybinis indėlis vieniems mokslo metams. Ten turėtų būti sudėtos įvairios kūrybinės užduotys, mintys, audio ir video medžiaga, mokomieji filmai, kompiuterinės programos, metodinės priemonės ir bet kokie kiti daiktai, kurie reikalingi vieno ar kito mokomojo dalyko kūrybiškai veiklai įgyvendinti. Šioje metodikoje turėtų būti numatyti integraciniai-tarpdalykiniai ryšiai, pasiūlytos mažesnės ar didesnės kūrybinės užduotys (atsižvelgiant į BP), galbūt renginiai ar kas nors panašaus. Taip pat turėtų būti metodinės rekomendacijos, kaip tuo lagamino turiniu naudotis. Mokykla, nusprendusi įsigyti šį lagaminėlį, galėtų “bandyt jo turinį” ištisus metus. O ši metodika turėtų įtraukti daugiau ar mažiau visus mokyklos mokytojus ir mokinius į kūrybinę veiklą.
Apie tokį gatavą dalyką galvoju todėl, kad daugelis mokytojų nedrįsta ar nenori ieškoti kažko naujo, todėl net nebando. O šiuo atveju – galbūt didžioji dalis mokytojų pabandys, tada atras ką nors sau priimtino, o tada ir pradės ieškoti...