Kūrybiškumas dailės pamokose

Irena Staknienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė, dailės mokytoja
Apie dailės mokymą ir kūrybiškumą

Kas trukdo mano dalyko kūrybiškumui pagrindinėje mokykloje?
Tradiciškai manoma, kad dailės dalykas pats savaime ugdo mokinių kūrybiškumą. Tačiau taip būna ne visada. Kartais net labai kūrybingas dailininkas, dirbdamas su mokiniais, gali varžyti vaikų kūrybinį mąstymą: dominuodamas savo autoritetu, primesdamas savo kūrybinį stilių, mokydamas mokinius tik to, ką pats mėgsta ar jam geriausiai sekasi, dažnai koreguodamas mokinių piešinius, išsakydamas savo vertinimą kaip profesionalus dailininkas, neskatindamas mokinio pačiam įsivertinti savo pasiekimų ir apmąstyti įgytą patirtį. Tada vaikas tampa pasyviu mokytojo (dailininko) kūrybinių sumanymų ir nurodymų vykdytoju (išpildytoju).
Kartais, žvelgdami į vaikų piešinių ekspozicijas (parodėles), galime greitai nustatyti, iš kurios mokyklos ar kurio žymesnio dailės mokytojo mokinių darbus matome. Atpažįstame piešinio manierą, būdingą techniką ar kompoziciją, nes mokinių kūrinėliai būna labai panašūs vienas į kitą. Visi džiaugiasi, kad darbai labai meistriški ir puikiai techniškai išpildyti: ,,kaip tikri dailės kūriniai“. Tačiau juose dažnai neatsispindi paties vaiko individualybė, nematome jo kūrybinių ieškojimų ir originalių sprendimų.
Galvoju, kad užbaigtas kūrinys – jau post factum. Tai - medžiaga apmąstymui, kas vaikui pasisekė, ką ateityje jis norėtų daryti kitaip. Jeigu mokinys kūrė pagal mokytojo nurodytą schemą ar pavyzdį, tai nelabai yra ir ką apmąstyti. Nebent pasidžiaugti išmokta technika. Gal dėlto mokiniai dažnai nevertina savo kūrybos, nes tema ar sumanymas nebuvo jam artimas, paties išmąstytas. Turėtume vaiką ir jo poreikius pamilti labiau už dailę ir jos kūrinius. Kūrybiškumo ugdymui svarbiausia yra aktyvus vaiko ieškojimo kelias ir patrauklus kūrybinis procesas. Apie jį turėtume daugiau kalbėti.
Kas dar trukdo? Orientavimasis tik į išorinį, parodomąjį rezultatą, kad būtų ,,aukštas“ piešinių lygis, kad laimėtų konkurse 1 vietą, diplomą, kad būtų kuo daugiau rodiklių mokytojo atestacijai. Aš neneigiu puikių meninių pasiekimų, tačiau tai nėra pagrindinis dailės dalyko pagrindinėje mokykloje tikslas. O parodėlėse turėtų būti eksponuojami visų mokinių kūriniai, kuo įvairiausi, nes nėra nei gerų, nei blogų piešinių, kiekvieno vaiko kūriniai yra vertingi, saviti ir originaliai sukurti (vieno labai išraiškingas piešinys ar įdomi tema, kitam pavyko puikiai suderinti spalvas ar atrasti originalią kompoziciją). Eksponuojant vaikų dailės kūrinėlius reikėtų pagalvoti, kaip įdomiai juos komponuoti ir derinti tarpusavyje (pavyzdžiui, rodyti įvairią kūrybą ar temines kompozicijas, šalia iškabinti panašių spalvų ir technikų darbus arba pasirinkti kontrasto principą ir pan.).

Koks galimas mano dalyko vaidmuo projekte?
Visų pirma, dailė – vaizdų kalba. Dalyko turinys turėtų paįvairinti, padaryti patrauklesniais projekto leidinius, nes jie gali būti iliustruoti mokinių darbų pavyzdžiais, mokymosi proceso nuotraukomis ar filmuota medžiaga. Prasmingai iliustruota Metodika įdomiau atrodys ir bus naudingesnė mokytojams. Be to, dailės dalykas gali padėti sėkmingai integruoti (apjungti į bendrą visumą) kitų mokomųjų dalykų ugdymo turinį. Integruodami labiau sudomintume mokinius ir parodytume įvairių dalykų mokytojams, kaip racionaliau planuoti ir taupyti pamokų laiką.
Galima būtų pasiūlyti bendrų integruojančių temų ar integruotos veiklos projektų. Projekte galėtume pateikti integruotos veiklos pavyzdžių (taikomų metodų, pamokų ir jų ciklų aprašų, mokinių darbų pavyzdžių, filmuotos medžiagos ir kt.). Reikėtų dailės užduočių pavyzdžių, kuriose tikslingai būtų ugdomas kūrybiškumas: būtų orientuojamasi į patrauklų ir aktyvų dailės raiškos ir pažinimo procesą: mokiniai mokytųsi patys atrasti kūrybinių idėjų, drąsiai veiktų ir ieškotų naujų sprendimų ar jų variantų, nebijotų nesėkmių, išmėgintų įvairias technikas ir pritaikytų savo įgūdžius naujose situacijose, mėgintų kūrybiškai keisti savo aplinką. Jei darbas panašiai būtų organizuojamas ir per kitų dalykų pamokas, atsirastų nauja mokyklos kultūra, kai visų dalykų mokytojai veikia išvien ir visame ugdymo procese galioja panašūs susitarimai.

Kaip kitus mokytojus ir platesnę mokytojų bendruomenę įtraukti dalyvauti projekte?
Reikėtų pateikti pasiūlų ir sėkmingų praktinių pavyzdžių (jau išbandytų įvairių mokytojų praktikoje), kaip konkrečioje klasėje ar koncentre galima būtų planuoti ugdymo turinį ir bent jau dalį pamokų organizuoti integruotų projektų metodu.